Tomas Venclova "Nelyginant šiaurė magnetą. Pašnekesiai su Ellen Hinsey"

Šis pasikalbėjimas tarp Tomo Venclovos, inteligentijos mohikano iš už Atlanto bei Ellen Hinsey - tai pirmiausia Lietuvos nuo 1939 m. iki poeto emigracijos 1977 m. visuomenės ir kultūros restropektyva, kartu paklaidžiojimas po literatūros ir meno pogrindį, susipažįstant su tokiais poezijos maištininkais kaip Brodskis, Pastarnakas, Achmatova, Cvetajeva, Milošas. Perskaičius šią knygą, jaučiuos lyg visai netyčia išėjusi Lietuvos istorijos bei Lietuvos bei SSRS literatūros kursą. Beje, knygos vertė atsiskleidė bene iškart ir jausmas, lydėjęs visus 491+ puslapių - nehiperbolizuojant - buvo laimė. Kuri užgimė iš mano santykio su knyga: nenujaustų lūkesčių, jų pateisinimo, žinių pagausinimo, įkvėpimo ir pasotinimo. Aš tikrai neapsigalvosiu - "Nelyginant šiaurė magnetą" negrįžtamai užsitikrino vietą mano 2017 m. top trejetuke.

Eilės prie maisto, blatai, produktai iš po prekystalio, kelialapiai ir panašiai - taip aš suvokiau sovietmetį. Literatūra - tarp Salomėjos Neries iki drasiųjų kelių serijos, kultūrinis gyvenimas - tai kas aprobuota, cenzūros girnose sumalta ir persijota. Atotrūkis tarp mano įsivaizdavimo ir Venclovos dėstomos kasdienybės (tebūnie būsiu naivi, bet tikiu - objektyvios) menko su kiekvienu klausimu - atsakymu. Iš čia ir tas nuvalkiotas laimės jausmas - menkai nutuokdama, ko man trūksta, ėmiau ir tai gavau. Netikėtai lyg dovaną be progos. Ar ne priežastis būti laimingam?

Poezija - šios knygos idėjinė ašis. Mano menkai suprasta ir vertinta, ji, anot Venclovos "dažnai imasi sunkių, nepalankių temų - tai mūsų atsakas į neišsprendžiamas problemas. Tai nereiškia raudos ar pasidavimo, tai bandymas pranokti nelaimę - rasti aukštesnį lygmenį, kuriame prieštaravimai įveikiami." O kūrybinis polėkis, norom nenorom varžomas aplinkybių, reikalavo išpildymo - "pasaulis aplink mus buvo nestabilus ir sklidinas katastrofų, bet menininkui veiksmingiausia - ne mėgdžioti šį chaosą, o užsklęsti jį įformintoje struktūroje" - kuris Venclovai ir kitiems anksčiau minėtiems kūrėjams užtraukė įvairias negandas.

Apibendrinant, tai knyga apie primestą režimą ir ištikusias dilemas, apie kūrybinį polėkį ir alkį, suspaustą nomenklatūriniuose rėmuose, apie viešai sumenkintus kūrėjus, kurie vistiek masindavo būrius, apie ribą tarp pricipingumo ir susitaikymo. Apie tai, ką reiškia gyvent atsiskyrus nuo tėvyės, kai ji išlieka kūrybine atsvara, motyvu ir tikslu.

Ir žinoma, apie poeziją, kuri padeda spręsti asmenines ir viršasmenines problemas.


Tomas Venclova "Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey", Apistrofa, 2017.