Rupi Kaur "Pienas su medum" - arba Skaitančioji neria į nepažintus vandenis

Aš skaitau daug ir daug ko neskaitau. Ir nors nelaikau šių knygų bloga literatūra, neskaitau (kol kas) fantastikos, psichologinių (su viena A.Matulaitės išimtimi), motyvacinių knygų. Ir poezijos beveik neskaitau.

Mokyklos ir gūdžiais užrašų knygučių pildymo laikais poezijos skaitymas apsiribojo švietimo planų nuostatomis ar buvo pasitelkiamas užplūdus vienai ar kitai nuotaikai (dažniausiai romantiškai). Tačiau niekada lig šiol aš eilių neskaičiau tyčia.

Bet kai vis dažniau mane ėmė ėsti mintis, kad poezijos neskaitymas daro mane menkesne skaitytoja nei vaizduojuosi, ėmiausi padėtį taisyti.

Pasirodo, tai buvo juokingai paprasta! Imti ir vienu prisėdimu patapti iš neskaitančios į (pradedančiąją) skaitytoją! Ir nors pasikeitusi padėtis nuteikia pozityviai, vertinti knygą truputį baugu - štai grožinę literatūrą skaitau eilę metų, bet kažin ar bučiau drįsus pirmuosius savo "zuikius" viešai komentuoti.

Nepaisant to, gal amžius, o gal ta taurė vyno mane nuteikia drąsiau. Ir sprūsta nuo liežuvio galo tokie šių eilių apibūdinimai kaip drąsios, intymios, feministinės, erotiškos, baugios, skaudžios, įkvepiančios...

Bet užvis labiausiai šios:

TEIGIAMAI ŠOKIRUOJANČIOS

kiekvienąkart kai

pasakai savo dukrai

kad rėki ant jos

iš meilės

mokai ją supainioti

pyktį su gerumu

ir tai atrodo neblogai

kol ji užaugusi pradeda

pasitikėti vyrais kurie ją skriaudžia

nes jie tokie panašūs

į tave

STIPRINANČIOS

buvai drakonė daug seniau negu

atėjo jis ir pasakė

kad moki skraidyti

ir liksi drakonė

dar ilgai jam išėjus

ĮGALINANČIOS

jei jau gimei turėdama

silpnybę griūti

gimei ir turėdama

stiprybę keltis

IŠLAISVINANČIOS

kai kitą kartą jis

parodys

plauką tau ant kojos

ataugantį primink

kad vaikine tavo kūnas

nėra jo namai

jis čia svečias

perspėk jį

daugiau niekada

neperžengti ribų

Bet o tačiau man didžiausią efektą padarė nuolatinis savęs atpažinimas eilėse bei tarp jų. Ar čia "Pienas su medum" taip gebėjo atliepti mano vidinį pasaulį, ar poezijos toks jau likimas - priversti skaitovą atsigręžti į save? Vardan šio klausimo dar einu kartą ir dar kartą Rupi eiles išgyventi ir senu papročiu išsirašyti (o gal įsiminti?..). Ir turint minty šiandien perskaitytą JAV autorės Barbaros Kingsolver mintį "Poetry before sleep is essential, like flossing the word-loving parts of the brain", dairytis kito poezijos kūrinio.

Rupi Kaur "Pienas su medum", Baltos lankos, 2018.