Eleanor Catton "Šviesuliai" - TOP 5 pildosi

Šį įrašą pradėsiu matyt itin neprofesionalia gaida: nuostabi knyga! Ir nuo šiol kiekvienas mano žodis tenedrįsta prieštarauti užduotam tonui.


Man gyvenime pasitaiko pajusti impulsyvią nuojautą rinktis tam tikrą knygą. Pamenu, kaip "užplaukė" pirkti O.Pamuk "Tos keistos mano mintys" bei T.Venclovos "Nelyginant šiaurė magnetą". Gerai pamenu ir tą šypseną, lydėjusią verčiamus puslapius bei patiriamą išgyvenimą - tiesiog laimę. Šįkart nuojautos vėl gi paklausiau (o buvo ganėtinai sunku ją išgirsti knygų mugės šurmuly). ((Dar turiu pridurti, kaip man rankose kilnojant "Šviesulius" šalia su ta pačia intencija atsistojo paauglė ir jos mama, bambėdama kokia nesąmoninga knyga - tai mano atveju sealed the deal. Matyt, vis dar turiu polinkį priešgyniauti bambančių mamų akivaizdoj)). Norėdama būti atvira, turiu pripažinti, kad mane veikė vienintelis išankstinis žinomas faktas - tai istorijos lokacija. Juk aš, būdama knygine keliautoja, kuriai skaitymas atstoja realų turizmą, tikrai negalėčiau atleisti sau progos aplankyti išsvajotąją Naująją Zelandiją!!!

Bet o tačiau, labiausiai mane sužavėjo siužeto plėtojimo maniera. Tikiu, kad yra terminas jai apibūdinti. Literatūrologai? Na, kai viename skyriuje dėstoma, ką pasakė ar padarė X ir Y, o kitame rašoma  "o Z tuo metu". Taip, tai gali varginti (juk herojų yra 20 ir kiekvienas išsamiai aprašomas) ir erzinti (tikrai žinomas tas jausmas, kai įsiskaitai ir lauki kas bus su aprašomu veikėju toliau, o čia BAM - naujo herojaus nuotykiai!), bet oj kaip verta! Puiki, meistriška, intriguojanti ir neprailgusi (750 psl.) literatūrinė kelionė, vedanti tiesiai į mano asmeninį 2018 metų TOP 5.

Turiu pripažinti: pradžioje su knyga reikia dirbti. Įsiskaityti nėra labai lengva, o ir vėliau ta veikėjų gausybė priverčia karts nuo karto sugrįžti į knygos pradžią ir pasitikrinti asmenybes. Netgi siūlų galų suvedimas verčia sukti galvas. Kas mano atveju užmezgė labai nudžiuginusį dialogą su Fantastiškąja knygų žiurke, kuri aprašė labai įdomius knygos atsiradimo ir vertimo į lietuvių kalbą aspektus (minimas net Kristinos Sabaliauskaitės vardas, todėl turėtų suklusti mano skaitytoja iš už Baltijos).


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Guillermo Arriaga "Laukinis"

Kiek kartų begalvočiau apie šią knygą, pirma vis kylanti mintis - ji atsiduoda testosteronu. Puslapiai pulsuoja vyriška energija, dominuoja ...